gandrinis

gandrìnis, -ė adj. (2) K, gañdrinis (1) DŽ → gandras: Gandrìnis lizdas J. Gandrinė plunksna N. Pašėlusi ta višta gandrìnė (panaši į gandrą – maža galva, ilgu kaklu): šen įpuolusi, ten įpuolusi KlvrŽ. Gandrinės ragės (rogės) buvo aukštais stipinais Trk.